Stasio
Eidrigevičiaus
menų centras

KOMISIJA

Stasys Eidrigevičius

Menininkas

Stasys Eidirgevičius – Lietuvoje ir pasaulyje žinomas menininkas. 1968–1973 m. studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1980 m. gyvena ir kuria Varšuvoje. S. Eidrigevičiaus kūryba įvertinta 35 svarbiais tarptautiniais apdovanojimais. Menininkas yra iliustravęs daugiau nei 40 knygų vaikams Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos leidykloms. Menininkas yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, 2001 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, 2009 m. už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir Vilniaus dailės akademijai menininkui suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas, 2010 m. apdovanotas Lenkijos sidabro medaliu „Gloria Artis“. Menininko kūrinių yra Lietuvos ir Lenkijos muziejuose, Britų muziejuje Londone, Modernaus meno muziejuje Niujorke, Nacionalinėje bibliotekoje Vašingtone, Vatikano muziejuje, Tokijo kūrybos galerijoje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Audrius Ambrasas

Architektas, UAB Ambraso architektų biuras

Audrius Ambrasas nuo 1991 metų vadovauja A. Ambraso architektų biurui Vilniuje. Architektui 2017 metais įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už jautrų miesto erdvių formavimą ir profesinę atsakomybę. A. Ambrasas yra Lietuvos architektų rūmų tarybos ir LAR ekspertų tarybos narys. Per 25 darbo metus Audrius Ambrasas yra dalyvavęs įvairiuose konkursuose, nominuotas „Mies van der Rohe“ Europos architektūros apdovanojimams, atsiėmęs apdovanojimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Žinomiausi darbai: gyvenamasis namas „Vila N“, poilsio namas „Vila G“, daugiabutis A. Mickevičiaus g. 5, kūrybinių industrijų centras „Rupert“, DNB banko centrinė būstinė Rygoje, „Baltic Hearts“ verslo centras, centrinė banko „Swedbank“ būstinė.

Lukas Rekevičius

Architektas, UAB Aketuri architektai

Lukas Rekevičius – architektas, urbanistas. Architektūros bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Vilnius Gedimino technikos universitete, kuriame vėliau tęsė menotyros doktorantūros studijas. 2005 metais su partneriais įkūrė architektūros biurą AKETURI ARCHITEKTAI. Architektūros kritikas, straipsnių autorius, žurnalo „Statyk“ vienas iš įkūrėjų ir redaktorių. Specializacija – urbanistiniu, gamtosaugos ir paveldosaugos atžvilgiu sudėtingi projektai. L. Rekevičius domisi kultūros geografijos, darnaus paveldo objektų plėtojimo, miesto įvaizdžio temomis.

Stanislaw Denko

Architektas, architektų biuras WIZJA | Lenkija

Architektas nuo 1993-ųjų yra architektūros biuro WIZJA Krokuvoje direktorius. Stanisławas Deńko architektūros inžinieriaus magistro laipsnį įgijo (1967) T. Kościuszko technologijos universitete, Architektūros fakultete, Krokuvoje. Daugiau nei 30 metų dirbo Miestų planavimo institute, Architektūros fakultete, Krokuvos technologijų universitete. Ėjo direktoriaus pareigas Krokuvos miesto savivaldybės Miesto planavimo ir Architektūros skyriuje (1995–1999) bei tais pačias metais tapo Krokuvos miesto vyriausiuoju architektu. 1979 metais S. Denko dirbo kviestiniu dėstytoju Iowa valstijos universitete, 1990–1993 m. Tenesio universitete, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

2011 metais architektas apdovanotas Lenkijos Respublikos architektų rūmų aukso garbės ordinu, 2015 m. gavo Lenkijos architektūros apdovanojimą „Grand Prix Architecture Award of Polityka 2014“. Vienas žinomiausių S. Denko realizuotų kultūrinių objektų – Tadeuszo Kantoro muziejus „Cricoteka“, 2015 metais pripažintas geriausiu realizuotu 2014 metų pastatu Lenkijoje, 2015 m. gavo tarptautinės Krokuvos architektūros bienalės apdovanojimą, 2016 m. Stanislaw Witkiewicz apdovanojimą.

Johan De Wachter

Architektas, Johan De Wachter Architects | Nyderlandai

Architektas, savo karjerą pradėjęs OMA („Office for Metropolitan Architecture“) biure Olandijoje, kuriam vadovauja vienas garsiausių šių laikų architektų Remas Koolhaasas. Nuo 2005 m. vadovauja Roterdame įsikūrusiam biurui „Johan De Wachter Architects“. Architektas savo kūriniuose didelį dėmesį skiria projektavimui su vietos gyventojais, yra sukaupęs ilgametę patirtį dirbdamas su kultūriniais, edukaciniais ir bendruomeniniais projektais. Architektūrą ir dizainą pasitelkdamas kaip įrankius, laviruodamas tarp vaizduotės ir tikrovės, jis kuria sveiką žmogaus gyvenimui aplinką. Didžioji dalis biuro darbų – rekonstrukcijos ir revitalizacijos projektai, kuriuose, išlaikant pastato ar viešosios erdvės istorinę struktūrą, šiuolaikinės architektūros priemonėmis kuriama sveikesnė erdvė vietos bendruomenės veiklai ir gyvenimui. Johan De Wanchter mokėsi Louvain universitete, vėliau tapo kviestiniu dėstytoju Delfto technologijos universitete bei Roterdamo Architektūros ir Urbanistikos akademijoje, šiuo metu architektūros studentams dėsto Kauno technologijų universitete.

Daiva Gasiūnienė

Panevėžio miesto savivaldybės vyriausioji architektė

Daiva Gasiūnienė – architektė, valstybės tarnautoja. Architektūros išsilavinimą įgijo Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu – Panevėžio miesto vyriausioji architektė, Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja. Panevėžyje – naujokė, tačiau iškart rado savo vietą mieste, gerokai didesniame už tą, kuriame gyvena – Anykščius.

D. Gasiūnienė – daugelio Anykščių kultūrinio turizmo objektų idėjų autorė, projektų vadovė, projektų, tokių kaip „Siaurojo geležinkelio pastatų komplekso, siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys–Anykščiai–Rubikiai atgaivinimas, pritaikymas kultūrinio turizmo reikmėms“ (1998 m.), „Anykščių menų inkubatorius-menų studija“ (2012 m.), „Apžvalgos aikštelės įrengimas Anykščių Šv. Mato bažnyčios bokšte“ (2010–2012 m.), Lajų tako Anykščių šilelyje (2015 m.) koordinatorė.

Architektė D. Gasiūnienė yra Lietuvos architektų sąjungos tarybos narė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos narė, Lietuvos architektų rūmų Panevėžio regiono architektų tarybos narė, Pasaulio anykštėnų bendrijos valdybos narė, kolegijos narė.

Šiuo metu dirba prie grandiozinių planų pakeisti Panevėžio miesto centro veidą, prie seno ir naujo dermės urbanistikoje ir architektūroje, prie ambicingos vizijos – Stasio Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo Panevėžio mieste.

Rimantas Pauža

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius, architektas

Rimantas Pauža – architektas, valstybės tarnautojas, šiuo metu einantis Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. R. Pauža baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, kur įgijo architekto specialybę. R. Pauža nuo 1998 m. yra aktyvus Lietuvos architektų sąjungos (LAS) narys, iki 2015 m. buvo LAS Panevėžio skyriaus Valdybos ir ekspertų tarybos narys, nuo 2017 m. Lietuvos architektų rūmų narys. Per savo profesinį gyvenimą R. Pauža dirbo tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose. 1998–2006 metais ėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, vyr. architekto pareigas, 2006 m. įkūrė privačią architektūros ir urbanistikos studiją, nuo 2013 m. grįžo dirbti į valstybinį sektorių: 2013–2015 m. dirbo Kazlų rūdos savivaldybės Teritorijų planavimo skyriaus vedėju, 2015–2017-aisiais dirbo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, nuo 2017 m. – administracijos direktoriumi Panevėžio miesto savivaldybėje.

Recenzentas: Audrys Karalius

Architektas, Architekto A. Karaliaus dirbtuvės

Audrys Karalius yra žinomas Lietuvos architektas, architektūros kritikas, tarpdisciplinių renginių organizatorius ir kuratorius, portalo „Pilotas.lt“ kūrėjas ir vyriausiasis redaktorius. A. Karalius baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą įgijo architekto specialybę. 1984-89 m. dirbo architektu Kauno miestų statybos projektavimo institute, 1989–1990 m. ėjo Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus atsakingojo sekretoriaus pareigas, 1990–1991 m. dirbo Kauno miesto vyriausiuoju architektu. Nuo 1991 m. A. Karalius vadovauja vienam pirmųjų privačių architektūros biurų Lietuvoje, projektavimo įmonei „Architekto A. Karaliaus dirbtuvės“. 1996 m. įkūrė ir vadovauja leidyklai „PVZ“, leidžia dvisavaitį laikraštį „Statybų pilotas“ (vyr.redaktorius). Nuo 1990 m. yra nacionalinių ir vietinių architektūros konkursų vertinimo komisijų ir ekspertų tarybų narys. Nuo 2000 m. – ES premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“ ir fondo „Mies van der Rohe“ nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai.

Recenzentė: Lolita Jablonskienė

Dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė

Lolita Jablonskienė yra Nacionalinės dailės galerijos vadovė, LRT tarybos pirmininko pavaduotoja. 1985 m. viena žymiausių šių dienų Lietuvos dailėtyrininkių baigė VDI Dailės istorijos ir teorijos specialybę. 1995 m. Kultūros ir meno institute Vilniuje apgynė menotyros daktaro disertaciją „Senamiesčių interjerų pertvarka Lietuvoje: kultūriniai ir stilistiniai daiktinės aplinkos formavimo aspektai“. Nuo 1993 m dėsto VDA, nuo 2004 m. dirba docentės pareigose Dailės istorijos ir teorijos katedroje, skaito „XX a. taikomoji dailė ir dizainas“ bakalaurantams, „Dizaino teorijos seminaras“, „Kontekstualus šiuolaikinis menas“ kursus magistrantams, veda seminarus doktorantams „Aktualūs šiuolaikinės Lietuvos dailės tyrimai“. 1985–2004 m. dirbo Kultūros, filosofijos ir meno instituto Dailės istorijos skyriuje (mokslo darbuotoja). Nuo 1993 m. dirbo Soroso šiuolaikinio meno centre (direktoriaus pavaduotoja), nuo 2000 LDM Šiuolaikinės dailės informacijos centro vadove, nuo 2002 LDM Nacionalinės galerijos vadove. Nuo 1994 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, nuo 1995 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. Tyrinėja šiuolaikinę Lietuvos ir Vakarų dailę bei architektūros formuojamą aplinką, rengia knygą apie pokyčius XX a. 10 deš. Lietuvos dailėje.