Stasio
Eidrigevičiaus
menų centras

konkurso nugalėtojas

PAGRINDINĖ MINTIS

Nekalbant apie architektūrą, būsimo pastato estetinius, erdvinius-tūrinius sprendimus, svarbu pabrėžti, kad projektuojamas objektas turi atsakyti į kelis labai svarbius uždavinius:
1. Išpildyti miesto plėtros uždavinius, kuriant kokybišką, integralią viešąją aplinką, papildančią esamą ir stipriai kokybiškėjantį/ regeneruojamą miesto centrą;

2. Tarnauti viešajam interesui, kuris keltų gyvenimo kokybę, plėstų kultūrinę savimonę, populiarintų meną, veiktų kaip demokratinė, bendruomeniška, laisvai minčiai atvira erdvė;

3. Tapti lyderiu viešųjų paslaugų prasme, kalbant apie turinio ir funkcionalumo kokybę.a

Šiais kriterijais remiantis ir suprojektuotas naujasis Stasio Eidrigevičiaus daugiafunkcinis menų centras.

URBANISTIKA

MIESTOVAIZDIS, VIETA MIESTE
Natūralu, kad Stasio Eidrigevičiaus menų centrui pasirinkta būtent „Garso“ kino teatro vieta. Tai potenciali, aktyvi erdvė apsupta tiek veikiančių traukos taškų, tiek naujai projektuojamų, perspektyvių objektų. Būsimas centras tarytum sukabina perspektyvius regeneruojamus objektus tarp Respublikos gatvės ir senvagės. Susiklosčiusi supanti miesto struktūra yra įvairialypė - nuo gamtinės aplinkos supančios senvagę iki intensyvios užstatytos miesto struktūros vakarinėje sklypo dalyje.

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TINKLAS, SEMC VIEŠOJI ERDVĖ
Projektuojama nauja viešoji erdvė veikia kaip jungtis tarp Kranto ir Respublikos gatvių, tuo pačiu sukurdama kokybišką jungtį nuo vakarinėje dalyje esančių traukos centrų iki senvagės. Projekto viešoji erdvė yra sudaryta iš dviejų zonų - aktyvaus laisvalaikio šiaurėje ir kūrybinės-miestietiškos pietuose. Čia numatoma lauko ekspozicija, kavinė, įvairių renginių [lauko kino, koncertų, performansų, gatvės meno] zona.

RYŠYS SU KITAIS OBJEKTAIS
SEMC erdvė yra sąlygina stotelė tarp skirtingų kultūros objektų ir tarytum užpildo tinklą tiek šiaurės - pietų, tiek rytų - vakarų kryptimis.
Labai svarbus objektas greta - Juozo Balčikonio gimnazija, todėl projektuojama viešoji erdvė yra labai tinkama mokyklinio amžiaus vaikams, per šią erdvę jie natūraliai priartėja prie kultūros, o šio objekto vienas iš tikslų - tapti edukacine, pažintine erdve. Taip ši socialinė grupė yra artinama ir prie miesto centro, ši erdvė tampa opozicija susiklosčiusiai susibūrimų vietai už arenos.

ESAMAS KINO TEATRO PASTATAS
Nors esamas kino teatro pastatas yra ilgainiui suaugęs su tos vietos įvaizdžiu, tačiau jo išsaugoti nesiūloma. Statinio konstrukcijų būklės tyrimas aiškiai rodo, kad tokia investicija būtų neadekvati išsaugoti pastatui. Nors esamo statinio projektas yra kartotinis, pačios architektūros kokybės mes nekvestionuojame, jis yra charakteringas, estetiškų formų.
Nuspręsta neišlaikyti esamo kino teatro „Garsas“ tūrio, tačiau pasisemti įkvėpimo, paieškoti jame esančių proporcijų naujai projektuojamam tūriui.

UŽSTATYMAS
Projektuojamo meno centro užstatymas savo charakteriu atitinką vietos užstatymą - tai arba pavieniai, arba į perimetrą sujungti stačiakampio plano, taisyklingo tūrio pastatai.
Pastato orientacija apgalvota labai atidžiai, toks išdėstymas sklype natūraliai suorganizuoja didelę viešąją erdvę sklypo pietinėje pusėje. Šioje erdvėje projektuojamas tūris, kuris turės dabar esančią funkciją - nekomercinio kino salę, būtent tai, ko labai norėtų miesto gyventojai, tai jie laiko vietos vertybe, o ši funkcija tik papildo naujai projektuojamą kultūrinį objektą.

IMPLMNT
ARCHITECTS

Autoriai:

Aurimas Syrusas
Greta Šidlauskaitė
Ričardas Bertašius

ARCHITEKTŪRA

IDĖJA
Pastato struktūrai sukurti ieškojome įkvėpimo ne tik kontekste, bet išskirtinai ir Stasio Eidrigevičiaus kūryboje. Todėl erdvinio rezultato kodas yra menininko išreikštas trijų žodžių raktas: paprastumas, logika ir fantazija. Fantaziją išreiškiame per netikėtumus, kurie numatyti tiek pastato išorėje, tiek erdvėje, per tai ir koduojame pastato „Stasiškumą“.
Mes Eidrigevičiaus kūryboje įžvelgėme du labai charakteringus motyvus, tai yra tęstinumas [linijų ar formų] ir objektų sąveika tarpusavyje, jų jungtis, transformacija, tuo pagrįsti ir projektuojami sprendimai - jungtinimis, virsmu. Autorius naudoja metaforą kaip meninės raiškos priemonę, todėl saikingai užkoduotų metaforų yra ir projektuojamo pastato erdvėse.

FASADAI
Atliepiant pastato formai ir estetikai fasadų medžiagiškumas - lakoniškas ir negausus. Numatytas dviejų tipų faktūrinis betonas [taškinio ir linijinio rašto], bei įstiklinta fasadinė sistema. Nors pati medžiaga yra šiuolaikiška, gan inovatyvi, tačiau jos faktūriškumas - irgi tam tikra metafora į Stasio Eidrigevičiaus kūrybą.

FUNKCIJA, LOGISTIKA

PASTATO STRUKTŪRA
Pastatą sudaro keturi antžeminiai ir vienas rūsio aukštas. Sklandų judėjimą užtikrina kokybiškai suprojektuoti tiek atviri, tiek riboto naudojimo vertikalūs ryšiai.

LANKYTOJŲ JUDĖJIMAS
Į pastatą patenkama per pagrindinį įėjimą nuo aikštės.
Lankytojai gali būti skirstomi į dvi kategorijas - su bilietais ir be bilietų. Atviros, nemokamos erdvės yra suprojektuotos rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, o lankytojai su bilietais gali patekti į trečią ir ketvirtą aukštus. Šioms grupėms yra suprojektuoti atskiri liftai kad nesusimaišytų šių dviejų grupių srautai.

DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS
Darbuotojams patekti į pastatą yra suprojektuotas atskiras įėjimas. Jiems projektuojamos patalpos yra rūsyje [darbuotojų laisvalaikio ir poilsio zona, dirbtuvės, archyvas] ir antrame aukšte [administracija]. Sklandžiam judėjimui tarp šių patalpų yra personalui skirtas liftas.

KROVINIŲ LOGISTIKA
Patogiam kūrinių ir kitų objektų iškrovimui ir pakrovimui yra numatyta rampa šiaurinėje dalyje. Ji orientuota taip, kad galėtų privažiuoti ir 15 m. vilkikas. Vertikaliam objektų judėjimui numatytas keltuvas, kuris jungia visus aukštus su pakrovimo/ iškrovimo rampa, bei archyvu su dirbtuvėmis, suprojektuotomis pastato rūsyje.

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖ
Pastato rūsyje suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė talpinanti 99 automobilius. Tarpe šių vietų yra numatytos vietos žmonių su negalia automobilių parkavimui ir elektromobilių įkrovimui. Prie įėjimo į pastatą numatyta ir dviračių stovėjimo vieta.

EKSPLOATUOJAMAS STOGAS
Mieto gyventojai ir svečiai yra kviečiami naudotis galimybe apžvelgti miestą iš beveik 30 m. aukščio. Tam suprojektuotas laisvas patekimas ant pastato stogo.

ERDVIŲ DAUGIAFUNKCIŠKUMAS
Parodų, forumo bei studijos-kūrybinės zonos yra projektuojamos laisvo plano, kad būtų lengvai modifikuojamos pagal poreikį, tiktų skirtingiems žmonių kiekiams ir vis kitokiems scenarijams.

EKSPOZICIJŲ ERDVĖS

KINTAMA EKSPOZICIJA
Kintama ekspozicija yra numatyta trečiame pastato aukšte. Čia patenka tik lankytojai su bilietais. Erdvė suprojektuota taip, kad būtų lengvai perorganizuojama keičiantis parodai. Šioje erdvėje patalpos aukštis siekia net iki 13 m. Per šviesos šulinius patenka ir natūrali šviesa. Antruoju etapu numatyta pramplėsti ekspoziciją įrengiant ją interaktyviai.

STASIO EIDRIGEVIČIAUS EKSPOZICIJA
Stasio Eidrigevičiaus ekspozicija prasideda trečio aukšto balkone. Čia numatyta vieną sieną skirti menininko biografiniam pristatymui. Šioje zonoje numatyta eksponuoti mažesnių dydžių darbus: ekslibrius, miniatiūras, knygų iliustracijas, „liūdesėlius“, fotografijas.

Kintama Stasio Eidrigevičiaus ekspozicijos dalis numatyta ketvirtame menų centro aukšte, tačiau čia tęsiasi ir nuolatinė menininko kūrybos ekspozicija, čia numatyta eksponuoti Eidrigevičiaus tapybą, pasteles, piešinius, skulptūrą ir kitus didesnio formato darbus. Vykdant antrą projekto etapą prie šios ekspozicijos bus prijungta interaktyvi erdvė.

LAUKO EKSPOZICIJA
Ekspozicija numatyta ir pastato išorėje, prie menų centro projektuojamoje viešojoje erdvėje. Dalį eksponuoti po atviru dangumi, dalį dengtoje erdvėje virš nekomercinio kino salės.

INTERJERAS

IDĖJA
Kaip pats pastatas, taip ir jo interjeras turi „Stasio kodą“. Čia vienas svarbiausių elementų autoriaus išreikšta Santorini laiptų idėja. Tai tampa vidaus erdvių dominante - kaip kelias, kaip tikslas.
Bendrai interjere vyrauja balta spalva, toks sprendimas yra geriausias galerinėms erdvėms, todėl išlaiko pastato vidaus erdvių vientisumą.

MEDŽIAGIŠKUMAS
Siūlomos baltos sienos ir lubos, truputis stiklo elementų. Grindims - šviesi, matinė ‘terazzo’ tipo danga.

MOZAIKA
Siūlome išpildyti menininko sumanymą ir numatėme sieną Stasio Eidrigevičiaus vizijai dėl mozaikos. Ji būtų ant universalios salės - forumo galinės sienos, per du aukštus. Svarbu tai, kad ji būtų matoma iš išorės praeiviams, žmonėms, būnantiems menų centro prieigose viešojoje erdvėje.

APŠVIETIMAS
Siūloma įrengti išskirtinai kokybišką specializuotą galerinį apšvietimą. Kryptiniai šviestuvai turi būti reguliuojamo kampo ir padėties. Visi dirbtinos šviesos šaltiniai privalomai LED.
Taip pat menų centro paskutiniame aukšte yra suprojektuoti stoglangiai natūraliai šviesai patekti.

TVARI ARCHITEKTŪRA

Pastatas suprojektuotas taip, kad galėtų būti pastatytas iš aplinkos neteršiančių, daugiausia natūralių medžiagų.
Siūloma išnaudoti saulės energiją, surinkti lietaus vandenį ir po to jį tiekti sanitariniams mazgams. Pastato fasadai yra taip suprojektuoti ir orientuoti, kad statinys neperkaistų ir neatiduotų veltui sukauptos energijos.
Toks pastatas galėtų būti sertifikuotas BREAM, LEED ar WELL sertifikatais.

MIKROKLIMATAS

Parodų erdvėse numatoma įrengti specializuotą sistemą tinkamam mikroklimatui pasiekti - oro temperatūrai ir drėgmei reguliuoti. Šiuos parametrus stebės jutiklinė drėgmės sistema. Palankų mikrolimatą numatoma užtikrinti ir archyvo patalpoje.

PASTATO KONSTRUKCIJOS

Pastatas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai ir nebrangiai sukonstruojamas, perdenginiai nebūtų stori. Lieka tik maža dalis esamo kino teatro konstrukcijų.
Didžiausias tarpatramis tesiekia 12 m. Galimi du pastato laikančiųjų konstukcijų sprendimai - surenkamas gelžbetonis arba monolitas.

Šios medžiagos yra gaminamos Lietuvoje, todėl tai - tvarus sprendimas.

INŽINERINIAI SPRENDIMAI

Projektuojamas pastatas yra A+ energetinės klasės. Pastato vėdinimui projektuojama mechaninė oro tiekimo-šalinimo sistema su aukšto efektyvumo šilumos rekuperacija, oro šildymo sekcija, freoninė oro vėsinimo sekcija (su šildymo funkcija). Vėdinimo sistemos projektuojamos pagal patalpų reikalavimus (reikiamą temperatūrą, drėgmę, oro kaitą), pagal jų paskirtį ir užimtumą. Patalpų vėsinimui numatoma freoninė oro vėsinimo sistema VRF (arba VRV) tipo, su recirkuliaciniais vidiniais oro vėsinimo blokais, montuojamais pakabinamų lubų konstrukcijoje.

Patalpų šildymui ir karšto vandens paruošimui projektuojamas kombinuotas šilumos šaltinis: oras-vanduo šilumos siurblys (prioritetas) kombinuojant su šilumos punktu. Projektuojant kombinuotą šilumos šaltinį su šilumos siurbliu, galima išnaudoti šilumos siurblio gaminamą šaltį / šilumą ŠVOK sistemose bei pastato karšto vandens poreikiams padengti.
Tokiu atveju, tikslinga būtų patalpų vėsinimui numatyti vandeninę oro vėsinimo sistemą aktyviomis šalčio sijomis. Patalpų šildymui gali būti projektuojama grindinio šildymo sistema. Oro tiekimo kameras reikėtų numatyti su vandeninėmis oro šildymo ir oro vėsinimo sekcijomis.

Patalpų šildymui projektuojama efektyvi grindinio šildymo sistema.

ENERGETINIS EFEKTYVUMAS

Kultūros paskirties pastatas projektuojamas remiantis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ ir turi atitikti A+ klasės reikalavimus. Remiantis reglamentu A+ klasės pastatams projektuojamas pastatas atitinka šiuos reikalavimus :

  1. Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodikliai atitinka A+ klasės reikalavimams: 0,25 £ C1 < 0,375 ir C2 ≤ 0,80;
  2. Užtikrinami reikalavimai atitvarų skaičiuojamiesiems savitiesiems šilumos nuostoliams.
  3. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas ne mažesnis už 0,80, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros
  4. energijos kiekis neviršija 0,55 Wh/m3;
  5. Tinkamos pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės;
  6. Pastato sandarumas: n50.N – 1 (1/h);
  7. Norminės šiluminės energijos sąnaudos pastatui;
  8. Pagrįstos ilginių šiluminių tiltelių skaičiuojamosios šilumos perdavimo koeficientų vertės.

Visi suprojektuoti sprendimai ir sistemos tenkina esminius statinio reikalavimus keliamus energijos tausojimui ir išsaugojimui (pagal STR 2.01.01:2008 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“), bei kitus esminius ir funkcinius reikalavimus, apibrėžtus privalomoje norminėje bazėje, užtikrinant pastato energinį naudingumą ir apibrėžtus reikalavimus šiluminiam komfortui, natūraliam ir dirbtiniam apšvietimui, bei kitas nuostatas įvardijamas higienos normose.

PAGRINDINIAI RODIKLIAI

TERITORIJA 86,3 a
PIRMO ETAPO SKLYPAS 21,5 a
ANTRAS ETAPAS 65,3 a
BENDRAS PASTATO PLOTAS 4495,62 m2
PIRMO ETAPO PLOTAS 3047,64 m2
ANTRO ETAPO PLOTAS 1447,98 m2
POŽEMINĖ AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELĖ 99 VIETŲ, 0,00 m2 AUKŠTŲ SKAIČIUS 4
PASTATO AUKŠTIS 29,60 m
PROJEKTUOJAMO PASTATO ABSOLIUTINĖ NULINĖ ALTITUDĖ 56,50 m ENERGETINĖ KLASĖ A+

PATEIKTI PLANŠETAI

 

KOMISIJOS KOMENTARAS

Architektai pasiūlė drąsų, tačiau nuosaikų ir vientisą projektą, kuriame subtiliai atskleidžiamos S. Eidrigevičiaus kūrybai būdingos detalės. Ekspertinė komisija labai teigiamai vertino pasiūlymo urbanistinį integralumą, kuriamą kokybišką, tinkamų parametrų viešąją erdvę pietinėje sklypo dalyje. Architektūriškai darbas yra drąsus ir ryžtingas. Neliekantis nepastebėtas ir nepaliekantis abejingų, tačiau nuosaikus ir vientisas. Architektūros ir detalių lakoniškumas leidžia suvaldyti itin chaotišką teritorijos charakterį. Pirmajame etape siūloma pastatą rekonstruoti iš esmės, paliekant mažą dalį esamų kino teatro konstrukcijų.

IMPLMNT ARCHITECTS

„IMPLMNT architects“ – 2016 m. Vilniuje įsikūrusi architektų studija, kurianti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Architektų darbus buvo galima pamatyti 2017 m. Leipcigo knygų mugėje, kur „IMPLMNT architects“ Lietuvos kultūros instituto užsakymu suprojektavo Lietuvos nacionalinį paviljoną, šiais metais pelniusį „Lietuvos dizaino forumo“ ir „Gero dizaino“ prizą. Tais pačiais metais architektai sulaukė pripažinimo Minske vykusioje Tarptautinėje jaunųjų architektų bienalėje, kurioje dviejose kategorijose – už Vilniaus „Keistuolių teatro“ rekonstrukciją ir Lietuvos nacionalinį paviljoną Leipcigo knygų mugėje – pelnė dvi pirmąsias vietas.

Aurimas Syrusas

Greta Šidlauskaitė

Ričardas Bertašius

„IMPLMNT architects“ projektuoja visuomeninių pastatų architektūrą ir interjerus bei ekspozicijų architektūrą. Kurdami ekspozicijas, daugiausia dėmesio skiria jų koncepcijai, o visuomeniniuose objektuose, kurie beveik visada statomi urbanizuotose teritorijose – kontekstui. Muziejų, meno centrų ir parodų architektūra jiems taip pat nėra svetima: pastaraisiais metais architektų studijos darbus galima buvo matyti Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ ar Vilniaus knygų mugėje.

Su architektų komanda ir jų darbais galite geriau susipažinti čia https://www.implmnt.lt/